Vengiamas asmenybės sutrikimas

Peršokti į: Priežastys Simptomai C grupės asmenybės sutrikimai AVPD ir socialinis nerimas Gydymas
Niekam nepatinka kritika, atstūmimas ar gėda, tačiau kartais žmonės visą gyvenimą vengia jų išvengti. Socialiai sutrikęs asmuo, turintis padidėjusį jautrumą atstūmimui ir nuolat jaučiantis nepakankamumą, gali turėti psichinę ligą, vadinamą vengiančiu asmenybės sutrikimu (AVPD).





Žmonės, turintys vengiantį asmenybės sutrikimą, patiria socialinį nepatogumą. Jie praleidžia daug laiko, sutelkdami dėmesį į savo trūkumus, ir labai nesiryžta užmegzti santykių, kur gali atsirasti atmetimas. Tai dažnai sukelia vienatvės jausmą ir atsiribojimą nuo santykių darbe ir kitur. Žmonės, turintys AVPD, taip pat gali atsisakyti paaukštinimo, pasiteisinti praleisti susitikimus arba pernelyg bijoti dalyvauti renginiuose, kuriuose gali susidraugauti.

Kas sukelia vengiantį asmenybės sutrikimą?

Mokslininkai iki galo nesupranta, kas sukelia vengiančius asmenybės sutrikimus, tačiau mano, kad tai yra genetikos ir aplinkos veiksnių derinys.





Ankstyvosios vaikystės patirtis gali būti susijusi su AVPD vystymusi. Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie mano, kad jų globėjams trūksta meilės ir padrąsinimo, ir (arba) patiria atmetimą, gali būti didesnė rizika. Taip pat ir vaikai, patiriantys prievartą, nepriežiūrą ir apskritai žemesnį priežiūros lygį. Reaguodami į šią patirtį, vaikai gali vengti bendrauti su kitais kaip susidorojimo strategija.

Mokslininkai mano, kad papildomas veiksnys gali būti išvaizdos pasikeitimas dėl fizinės ligos.



Maždaug 2,5% gyventojų gali būti diagnozuotas vengiantis asmenybės sutrikimas. Tai lėtinė liga, kuri vienodai veikia tiek vyrus, tiek moteris. Šis sutrikimas gali išsivystyti vaikystėje, o simptomai buvo nustatyti vaikams nuo 2 metų. Tačiau, kaip ir kiti asmenybės sutrikimai, vengiantys asmenybės sutrikimai paprastai diagnozuojami tik suaugusiems.

Vengiantys asmenybės sutrikimo simptomai

Vengiantiems asmenybės sutrikimams būdingi trys pagrindiniai komponentai:

ar seksas tinka nerimui
  • Socialinis slopinimas
  • Nepakankamumo jausmas
  • Jautrumas kritikai ar atstūmimui

Kad gautų diagnozę, asmuo turi būti patyręs šiuos komponentus iki pilnametystės. Jie taip pat turi patirti bent keturis iš šių AVPD simptomų:

  • Venkite veiklos darbe, apimančioje tarpasmeninius kontaktus, nes bijote kritikos ar atstūmimo
  • Nenoras bendrauti su kitais, nebent esate tikri, kad jie gaus teigiamą atsakymą
  • Dvejonės intymiuose santykiuose dėl gėdos baimės
  • Susirūpinimas kritika socialinėse situacijose
  • Jausmas netinkamas ir slopinamas naujose socialinėse situacijose
  • Savęs suvokimas kaip netinkamas, nepatrauklus ir menkesnis
  • Nenoras rizikuoti ar užsiimti veikla, dėl kurios gali kilti nemalonumų

Norint diagnozuoti, psichikos sveikatos specialistas turi atlikti psichologinį įvertinimą. Šis įvertinimas taip pat pašalins kitas galimas diagnozes arba nustatys, ar asmuo turi daugiau nei vieną diagnozę.

Kas yra C grupės asmenybės sutrikimas?

Skirtingos asmenybės sutrikimų diagnozės yra suskirstytos pagal grupes arba grupes. C grupės asmenybės sutrikimai yra sąlygos, kurioms būdingas ypatingas nerimas ar baimė. Vengimo asmenybės sutrikimas yra C grupės asmenybės sutrikimas, kaip ir priklausomas asmenybės sutrikimas bei obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas.

Ar vengiantis asmenybės sutrikimas yra tas pats, kas socialinis nerimas?

Mokslininkai ir gydytojai manė, kad vengiantis asmenybės sutrikimas atsirado tik kartu su socialinio nerimo sutrikimu (BAD). Tačiau naujesni tyrimai parodė, kad nemaža dalis žmonių, sergančių AVPD, neatitinka socialinio nerimo sutrikimo kriterijų.

Kartais gali būti sunku atskirti, ar asmuo turi socialinio nerimo sutrikimą, ar vengiantį asmenybės sutrikimą, ar abi sąlygas. Paprastai asmuo, turintis AVPD, patirs nerimą ir vengimą visose gyvenimo srityse, o socialinio nerimo žmogus gali bijoti tik tam tikrų situacijų, tokių kaip viešas kalbėjimas ar pasirodymas.

Be socialinio nerimo sutrikimo, asmenims, turintiems vengiantį asmenybės sutrikimą, gali pasireikšti ir kitos ligos, įskaitant depresiją, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ar kitus nerimo ar asmenybės sutrikimus. Žmonėms, sergantiems AVPD, taip pat padidėja piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ar savižudiško elgesio rizika.

Kartais vengiantis asmenybės sutrikimas taip pat painiojamas su šizoidiniu asmenybės sutrikimu, nes abi sąlygos apima socialinę izoliaciją. Tačiau asmenys, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, yra apskritai nesuinteresuoti bendrauti su kitais, tuo tarpu žmonės, turintys vengiantį asmenybės sutrikimą, nori santykių, tačiau linkę jų vengti dėl baimės būti atstumti ar kritikuoti.

Vengiančio asmenybės sutrikimo gydymas

Žmonės, turintys vengiantį asmenybės sutrikimą, gali kreiptis dėl gydymo, nes nori užmegzti stipresnius santykius ir sumažinti baimę, kurią patiria viešumoje ar darbe. Bet kokio asmenybės sutrikimo gydymas gali būti sunkus, nes daugelį simptomų žmogus patyrė daugelį metų.

Psichoterapija arba pokalbių terapija yra pagrindinis vengiantis asmenybės sutrikimų gydymas. Psichoterapija gali apimti kognityvinę-elgesio terapiją, kurios tikslas-sumažinti neigiamų minčių modelius ir ugdyti socialinius įgūdžius. Kartais grupinė terapija naudojama padėti žmonėms, turintiems panašių iššūkių, ir sukurti saugią erdvę tvirtiems santykiams užmegzti. Šeimos terapija taip pat gali būti naudinga, kad šeimos nariai suprastų būklę ir galėtų sukurti palankią aplinką, skatinančią augimą ir sveiką riziką.

Yra mažai tyrimų, įrodančių vaistų veiksmingumą gydant vengiantį asmenybės sutrikimą. Kartais vaistai gali būti naudojami vengiantiems asmenybės sutrikimo simptomams arba kartu atsirandančių sutrikimų simptomams gydyti. Į vaistus paprastai įeina antidepresantai (t. Y. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) ir vaistai nuo nerimo.

Pagalbos vengiant asmenybės sutrikimo

Jei kovojate su tuo, kaip nebūti socialiai nepatogiam ir manote, kad galite išvengti asmenybės sutrikimų, svarbu nenusiminti. Pagalba yra prieinama, o pirmasis žingsnis yra kreiptis į gydytoją ar kitą psichikos sveikatos specialistą, kuris gali atlikti įvertinimą ir įvertinti jūsų būklę.

Terapija saugioje ir skatinančioje aplinkoje gali padėti jums ištirti intensyvų nerimą, kurį patiriate socialinėse situacijose, ir jūsų baimę būti atstumtam ar kritikuotam. Kartu jūs ir jūsų terapeutas galite praktikuoti iššūkį keliančius neigiamus įsitikinimus ir ištirti mažus, bet reikšmingus žingsnius, kurių galite imtis norėdami užmegzti tvirtą draugystę, labiau įsitraukti į darbą ir užmegzti intymius santykius su kitais.

Straipsnio šaltiniai

Vengiantis asmenybės sutrikimas. „MedlinePlus“ . 2016 m. Lapkričio 18 d.

Vengiantis asmenybės sutrikimas (AVPD). „Merck“ vadovas . 2018 gegužės mėn.

Vengiantis asmenybės sutrikimas. Klivlando klinika . 2017 m. Lapkričio 20 d.

Lampe, L. & Malhi, G. S. (2018). Vengiantis asmenybės sutrikimas: dabartinės įžvalgos. Psichologijos tyrimai ir elgesio valdymas .

Amerikos psichiatrų asociacija. (2013).Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas(5 -asis leidimas). Arlingtonas, VA: Amerikos psichiatrijos leidykla.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018 m. Lapkričio 19 d

Tau taip pat gali patikti:

Antisocialinis asmenybės sutrikimas

Antisocialinis asmenybės sutrikimas

Sociopato testas: ar turiu asocialių asmenybės sutrikimų?

Sociopato testas: ar turiu asocialių asmenybės sutrikimų?

Pasakyk man viską, ką turiu žinoti apie pasienio asmenybės sutrikimą

Pasakyk man viską, ką turiu žinoti apie pasienio asmenybės sutrikimą

Narcisistinio asmenybės sutrikimo testas (įsivertinimas)

Narcisistinio asmenybės sutrikimo testas (įsivertinimas)

Pasienio asmenybės sutrikimo testas

Pasienio asmenybės sutrikimo testas

Šizotipinis asmenybės sutrikimas

Šizotipinis asmenybės sutrikimas